- deginys
- deginỹs sm. (3b) 1. deginamas daiktas: Aš turiu daug deginių̃, t. y. daiktų ant sudeginimo J. Todėl čia taukai ir inkstai vadinasi deginiu, t. y. apiera, sudeginta kaip rūkalai Ba2Moz29,13. 2. chem. elemento junginys su deguonimi, oksidas: Rūdys – geležies deginys rš. Deguonis įdega sierą ir, su ja susijungęs, gamina sieros deginį rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.